Cimbolai – styginis, citros tipo mušamasis instrumentas, kilęs iš Azijos. Vieningos nuomonės dėl cimbolų kilmės nėra. Labiausiai paplitusi teorija, kad cimbolai į Europą pateko iš dabartinės Irano teritorijos. Cimbolai dažniausiai būna trapecijos formos, turi nuo dviejų iki septynių stygų kiekvienam garsui išgauti, stygos atramėlėmis padalytos į dvi arba tris grojamąsias dalis.

Lietuvoje yra paplitę cimbolai su dviem atramėlėmis. Taip susidaro trys grojimui naudojamos eilės (dvi pilnos oktavos).

Skambinama solo, pritariama dainoms arba kapelos sudėtyje. Praktiškai kiekvienas muzikantas turi savitą grojimo stilių. 

Nors cimbolai Lietuvos kaime paplito palyginti gana vėlai (XVIII a. pab.–XIX a.), tačiau ir šiandien jais mielai skambina Dzūkijos ir Rytų Lietuvos liaudies muzikantai.  Muzikuojama keliais būdais – išgrojant melodiją, arba akomponuojant kitam instrumentui.

Švenčionėlių miesto kultūros centro etnokultūrinio projekto „GARSŲ DUBUO” pagrindinė idėja – gaivinti ir puoselėti tradicinių cimbolų grojimo tradiciją, apjungiant ją su šiuolaikinėmis technologijomis, inovatyviai ir patraukliai pristatant jaunajai kartai. Senieji tradiciniai instrumentai nepelnytai jaunimo tarpe užmiršti ir praradę patrauklumą.

Projekto pavadinimas taip pat pasirinktas ne atsitiktinai. Pats instrumento pavadinimas cimbolai senąja graikų kalba kymbalon < kymbe  turi reikšmę „taurė, dubuo“, žinome, jog lietuviškas dubuo tai senovinis indas iš kurio anksčiau valgydavo visa gausi šeimyna prie vieno stalo, tad mūsų projektas „Garsų dubuo“ ir skirtas „pamaitinti“ tradicinių garsų pasiilgusią visą didelę Švenčionėlių miestelio bendruomenę ir jos svečius, tuos garsus įvelkant ir į šiuolaikinį patrauklų rūbą. Reikšminga, kad 2022 m. gegužės 5 d., nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė grojimas cimbolais Ignalinos ir Švenčionių krašte.

Grojančios lauko skulptūros „Cimbolai“ autoriai – Skalmantas Barkauskas ir Adomas Sviklas. Išbandykite kaip jie skamba!