Projekto ,,Kuriame miesto istorija“ uždarymas

Rudenišką rugsėjo 21 d. vakarą Švenčionėlių geležinkelio stoties pievelėje vyko projekto ,,Kuriame miesto istoriją‘‘ uždarymo šventė. Visus susirinkusiuosius pasitiko energingas ir smagus vedėjas Marius Mandrik, kuris renginio eigoje pristatė devynis miesto istorijos faktais išmargintus piešinio fragmentus ant betoninių blokų tvoros sienos.

     Paskutinėmis vasaros savaitėmis juos tapė dailininkė Ieva Voroneckytė kartu su  Švenčionėlių miesto jaunimu. Siekiant atspindėti miestelio istoriją,  į pagalbą buvo pasitelkta Ramunės Čebručenko knyga „Švenčionėliai“. Čia dailininkė rado daug įdomių faktų, kurių dauguma sutapo su jaunimo nuomonėmis išgirstomis pirmųjų kūrybinių dirbtuvių  metu. Atskirų piešinio fragmentų jungiamąja grandimi pasirinkta Žeimenos upė, bei miestelį juosiantis miškas.

    Pirmąjame sienos fragmente pavaizduota už 1 – 1,5 kilometro nuo Švenčionėlių riboženklio atrastų pilkapių datuojamų 5-8amžiumi pagal rastas žalvarines ir geležies įkapes – kirvius, ietgalius, galąstuvus, papuošalus, amuletus, šukes. Visą paupį nuo Žeimenos iki Švenčionėlių profesorius Č. Kudaba pavadino archeologiniu draustiniu. Radiniai saugomi Sankt Peterburgo Ermitaže, Varšuvos, bei Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejuose, taip pat Švenčionių Nalšios muziejuje. Tai yra įrodymai jog šiame nuostabiame gamtos kampelyje nuo seno gyveno žmonės.

   Antrame fragmente vaizduotą Žeimenos upę, kuri yra labai mylima žmonių ir apipinta, pasakomis, legendomis, ją gražiai aprašė daugybė autorių. Leonardo Grudzinsko užrašytas žvejų pasakojimas byloja, jog žvaigždėtomis vidurvasario naktimis, į upės vidurį išplaukiančios undinės, su aukso karūnomis ir šilkinių rūko gijų kanklėmis kankliuojančios, ilgesingas dainas dainuojančios, nukritusias žvaigždes renkančios ir švelnius plaukus jomis puošiančios. O paryčiui jos vėl baltomis lelijomis virstančios.

    Trečiame piešinio fragmente pavaizduota Žeimenos upės pakrantė, gamtos grožis, augalija, gyvūnija, miško gėrybės, rudenį taip dažnai miestelyje sutinkami grybautojai, uogų rinkimas – neabejotinai viena iš seniausių veiklų jungiančios dabartį su praeitimi.

Kervirtame fragmente miestelio architektūra – ypač žavi mediniais nameliais ir dažnai pasitaikančiais raudonų plytų pastatais. Čia gatvėmis dąsiai žengia ir dviračiais rieda jaunoji karta – laisvi, perspektyvūs ir inovatyvūs dabartinės istorijos kūrėjai.

    Penktame fragmente buvę ir esami architektūriniais statiniai – stačiatikių cerkvė, žydų sinanoga ir katalikų bažnyčia, tarsi iliustruoja miestelio tautinę bei religinę įvairovę. Jų sutalpinimas viename fragmente – tarsi parodomasis kadras, jos visos religijos yra lygiavertiškai svarbios, reikalingos ir gali sugyventi kartu. Šis fragmentas atspindi ir itin skaudžias netektis, kurios vyksta žmonėms susipriešinus, tai iliustruoja atminimo paminklai –žydų genocide aukoms, lietuvių kovotojams už laisvę.

Šeštame fragmente vaizduojamas Švenčionėlių atsiradimas glaudžiai susijęs su geležinkelio linijos nutiesimu. Miestelis strategiškai geroje susisiekimo vietoje iš kurios galima pasiekti daugelį Lietuvos ir užsienio vietų. Tačiau kiekvienas žmogus, jaunuolis ir kaip vaizduojama bėgikė, visuomet privalo rinktis patys, įgyvendinant asmeninį sprendimą – kuriuo gyvenimo keliu pasukti.

Septintas fragmentas rodo, kad   Švenčionėlių jaunimo užimtume ypač didelę dalį užima sportas – tai aktyvus ir sveikas gyvenimo būdas, laisvalaikio praleidimas ir profesionalus sportas, atvaizduotas krepšinio, tinklinio ir futbolo žaidėjais apsuptais gausios palaikančių sirgalių minios.

Aštuntame fragmente vaizduojama viena iš pagrindinių aktyvaus turizmo sričių – plaukimas baidarėmis – neatsiejama nuo šalia tekančios Žeimenos upės, priimtina ir pažįstama tiek jaunam tiek vyresniam švenčionėliškiui bei miestelio svečiui, atvykstančiam iš tolimesnių kraštų vien dėl šios pramogos.

Paskutinis devintas piešinio fragmentas menininko iš Indonezijos Andres Busrianto sukurtas fragmentas vaizduoja Švenčionėlių simbolį – Auksinį vėžį, laikantį išmanųjį telefoną ir fotografuojantį peizažą. ATEITIS MŪSŲ RANKOSE – tai užrašas skelbiantis, jog mes patys esame savo ateities kūrėjai, patys renkamės kam skirti dėmesį, į ką nukreipti savo žvilgsnį, energiją ir laiką.

   Projekto sumanytojai ir įgyvendintojai Švenčionėlių miesto kultūros centras padovanojo miestui ne tik spalvingesnes viešąsias erdves traukiančias praeivių ir miesto svečių akį, bet ir smagią šio projekto uždarymo šventę.

    Šventei prasidėjus pirmieji scenoje pasirodė nenurimstantys, originalių meno formų ieškantys ir šiuolaikiškai šokantys Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos šokėjai (vadovė Renata Grigianecienė) . Kiti vėl gi jauni ir žavūs ,,Dorada‘‘ šokėjai     šildė publiką savo šypsenomis ir nuotaikingais šokių ritmais (vadovė Daiva Gerojimaitė). Po šokių kolektyvų pasirodymų visi susirinkusieji galėjo pasiklausyti iš Švenčionėlių kilusio jaunojo repo muzikos atlikėjo Edgaro Suboč dainų. Kiek vėliau žiūrovai mėgavosi džiazo stiliaus elementais skambančių žaviosios dainų tekstų ir muzikos kūrėjos, atlikėjos Justinos Šapokaitės ir jos komandos instrumentinės grupės narių dainomis.

Paskutiniai į sceną pakilo kviestinių atlikėjų duetas Audrius Janonis ir Monika Šedžiuvienė be atokvėpio su didele energija ir užsidegimu kėlė pajudėti Švenčionėlių miesto jaunimą ir ne tik.

     Pasibaigus scenos pasirodymams uždarymą vainikavo šventinis fejerverkas. Bet tai buvo dar nepabaiga! Ištvermingiausi šventės dalyviai nepabūgę rudeniško lietaus linksminosi diskotekoje.

      Dėkojame tiems kurie parėmė ir prisidėjo prie šventės organizavmo. Tai Lietuvos kultūros tarybai, Švenčionių rajono savivaldybei, Lietuvos geležinkeliams, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai, Švenčionių rajono savivaldybės tarybos narei Janinai Deveikienei, UAB ,, Velga-Vilnius‘‘, Aleksėjui  Menkovui, Gintarui Steponėnui. Švenčionėlių miesto jaunimui, kuris dirbo viso kūrybinio proceso metu ir žinoma žiūrovams, kurie neišsigando šniokščiančio lietaus priėmė kaimyną po skėčiu, išlaikė gerą nuotaiką ir buvo kartu su dainininkais, šokėjais ir muzikantais visos šventės metu. Tikime, kad ir ateityje bus gražių iniciatyvų, projektų  kurių dėka gražinsime savo gimjąjį kraštą – Švenčionėlius.

 Informacija Švenčionėlių miesto kultūros centro

 Nuotraukos  Edgar Gvozdov